Share

2.1. Eismo situacijos įvertinimas

Kad vairuotojas saugiai ir tinkamai važinėtų keliais, jis turi sugebėti įvertinti eismo situaciją, taigi reikia atpažinti:

  • konkrečias eismo situacijas;
  • greitai įvyksiančias situacijas;
  • situacijas, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali įvykti, ir tinkamai į visa tai reaguoti. 

Čia svarbūs tokie veiksniai:

  • žmogus;
  • kelias ir aplinka;
  • transporto priemonė;
  • oro sąlygos. 

Vairuotojas turi atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios artėjant ir (arba) tolstant reikalauja ypatingo atsargumo, pavyzdžiui:

  • blogi, nutrupėję važiuojamosios kelio dalies kraštai;
  • ant kelio besimėtantys objektai, kurie gali kelti pavojų eismo dalyviams (juos reikia patraukti);
  • per arti važiuojamosios kelio dalies esantys objektai;
  • virš važiuojamosios kelio dalies išsikišančios medžių šakos, kabantys ženklai, stoginės ir t. t.;
  • siauri įvažiavimai dėl atliekamų kelio darbų, tiltai, įvažiavimai ir išvažiavimai, lėtėjimo ir greitėjimo juostos ir t. t.;
  • kelio dalys, kuriose eismas reguliuojamas laikinais vertikaliais ir horizontaliais kelio ženklais;
  • važiavimas per gilias balas (stabilumo praradimas);
  • vėjo šuorai;
  • vėžių susidarymas ir kiti išilginiai kelio nelygumai;
  • ant važiuojamosios kelio dangos esančios medžiagos, pavyzdžiui, smėlis, žvyras, skalda, lapai, tepalas;
  • apledėjęs kelias;
  • grotelės;
  • iš transporto priemonių išsikišantys kroviniai;
  • nelygus ir duobėtas kelias, ištrupėjusi kelio danga;
  • dėl karšto oro tirpstantis asfaltas.

Reikia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad reikėtų kuo mažiau stabdyti

Situacijų, kai reikia iš anksto numatyti važiavimo greitį, pavyzdžiai:

  • sukimas į kairę arba į dešinę, kai greta dviračių arba pėsčiųjų taku važiuoja (eina) kitas eismo dalyvis (geriau prieš sustojant važiuoti taip, kad dviratininkas liktų matomas, nei jį aplenkti ir sustoti priešais);
  • stabtelėjimas, kai priešais stovi transporto priemonė ir iš priekio atvažiuoja dar viena;
  • artėjimas prie automobilių spūsties (važiavimas iš paskos), kai automobiliai ką tik vėl pajudėjo;
  • važiavimas sankryža, kurioje gali būti kitų transporto priemonių. 

Jeigu viena paskui kitą važiuoja kelios transporto priemonės, pirmos važiuojančios transporto priemonės vairuotojas turi stengtis išlaikyti tolygų važiavimo greitį. Taip saugiau, be to, pagerinamas transporto srautas. Taip pat taupomi degalai ir tausojama aplinka.

Jeigu neišvengiamai tenka sustoti, vairuotojas turi įspėti apie savo ketinimus iš paskos važiuojantį vairuotoją pamirksėdamas stabdžių arba avariniais žibintais (jei tai netrukdo eismo saugumui).

Jeigu neišvengiamai tenka sustoti, reikia pasirūpinti, kad nesutriktų eismas:

  • priešpriešinio eismo juostoje;
  • geležinkelio pervažoje;
  • pėsčiųjų perėjoje arba sankirtoje su dviračių taku;
  • sankryžoje;
  • lėtėjimo arba greitėjimo juostoje. 

Vairuotojas turi būti atidus, kad tikėtini kelių eismo pokyčiai nenustebintų ir nepriverstų staigiai stabdyti arba pasukti vairą

Pavyzdžiui:

  • stotelėje sustojęs autobusas ar troleibusas;
  • greta sustojusio autobuso ar troleibuso per kelią einantis pėsčiasis;
  • atsidarančios kelkraštyje sustojusio automobilio durelės;
  • riedantis be priežiūros paliktas automobilis (atkreipkite dėmesį į išmetamąsias dujas, degančius žibintus ir pan.);
  • pajudantis automobilis, į kurį įsėdo keleivis;
  • automobilis, manevruojantis, kad išvengtų ant važiuojamosios kelio dalies esančių objektų (balų, duobių);
  • priekyje važiuojantis automobilis, kurio vairuotojas gali stabdyti dėl dėmesį patraukusio įvykio (mirksintys švyturėliai, besileidžiantys lėktuvai, nelaimingas atsitikimas ir pan.).  

Vairuotojas turi nuolat galvoti apie galimas kitų eismo dalyvių klaidas, dėl kurių gali įvykti eismo įvykis

Pavyzdžiui:

  • kelio trumpinimas, darant posūkį;
  • per mažas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės;
  • artėjimas prie sankryžos ir važiavimas (ėjimas) per ją dideliu greičiu;
  • pavėluotas arba šiurkštus stabdymas;
  • važiavimas situacijos neatitinkančiu greičiu;
  • lenkimas tokiose vietose ir tokiais momentais, kai tai daryti yra neatsakinga;
  • šiurkštus eismo juostų keitimas ir t. t.

Venkite įstrigti

Venkite įstrigti, kai:

  • tenka sustoti už pastatytos transporto priemonės, todėl sunku laiku įvertinti situaciją ir trukdoma pravažiuoti lenkiantiems vairuotojams;
  • persirikiavus nebeįmanoma pasukti į kairę dėl pavėluotos reakcijos į lenkiančiųjų srautą.

Kelionės automobiliu nepradėkite, jeigu esate nepailsėjęs, pavargęs ar sudirgęs.

Atsižvelkite į tikėtinas oro sąlygas.

Neskubėkite ir iš anksto pasiruoškite ilgesnei kelionei automobiliu.

Jeigu važiuojate į nepažįstamą vietą, naudokitės navigacijos sistema arba iš anksto išnagrinėkite žemėlapį.

Kilus audrai, nepamirškite, kad ant automobilio gali užkristi įvairių objektų, pavyzdžiui, medžio atplaišų.

Vairuodami automobilį neleiskite, kad jūsų dėmesį blaškytų keleiviai, radijas ar pokalbiai mobiliuoju telefonu.

Jeigu norite geriau matyti gatvę, pažiūrėkite į atspindį vitrinų languose.

Jei įmanoma, eismo srautą kirskite kitam, didesniam, automobiliui iš paskos.

Stenkitės vengti įtampą keliančių situacijų kelyje (pavyzdžiui, nevažiuokite ilgą laiką šalia transporto priemonių junginio).

Stenkitės įvertinti bendrą situaciją kelyje.

Paskirstykite dėmesį.

Kad spėtumėte laiku sureaguoti, stebėkite aplinką.

Jei įmanoma, pasirūpinkite atsarginiu keliu.

Reaguokite į kitų eismo dalyvių elgesį.

Stenkitės prisidėti prie sklandaus eismo srauto kūrimo.

Tam, kad būtų galima saugiai dalyvauti kelių eisme, nepaprastai svarbu paisyti šio skyriaus nurodymų. Tai bendri nurodymai, susiję su dalyvavimu eismo sraute apskritai.

Tai tam tikri vairavimo įgūdžiai, kuriuos galima laikyti pagrindiniu elgesiu. Kiekvienas vairuotojas turi taikyti šiuos esminius įgūdžius, nepriklausomai nuo to, kokį manevrą atlieka ar kokioje situacijoje atsidūrė.