Share

3.2. Važiavimas tiesiu ir vingiuotu keliu

Važiuojant keliu, reikia atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui:

  • kelio struktūrą (ar padalytas į kelias važiuojamąsias kelio dalis su eismo juostomis, ar įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai);
  • kelio tipą (greitkelis, paprastas kelias);
  • kelio vietą (gyvenvietėje ar už jos ribų);
  • atitvarus, ženklinimą, kelio dangą ir pan.;
  • kitas aplinkybes, pavyzdžiui, eismo intensyvumą, oro sąlygas, pastatus, matomumą. 

Šioje dalyje taip pat aptariami važiavimo tiesiu ir vingiuotu keliu skirtumai. Posūkiai, kurie atliekami sankryžose, aprašyti šio vairuotojo vadovo 3.4 dalyje, o posūkiai, kurie atliekami išsukant iš kelio, - 3.9 dalyje, kurioje aptariamas elgesys ypatingose kelio dalyse.

Vingio pastebėjimas ir įvertinimas

Elgesys važiavimo metu priklauso nuo vingio, važiuojamosios kelio dalies ir (arba) eismo juostos pločio, kelio nuolydžio, tipo ir būklės įvertinimo. Tai turi būti padaryta laiku ir tinkamai.

Dažniausiai, važiuojant siauru keliu, vidinėje vingio dalyje pasitaiko matomumą ribojančių kliūčių. Reikėtų gerai įvertinti vingio sukimosi staigumą.

Kai vingis yra prastai matomas, daugiau žinių apie jo pradžią ir pabaigą suteikia kelio ženklai, atitvarai. Horizontalusis kelio ženklinimas ir šalia kelio auganti medžių eilė taip pat padeda pastebėti kelio vingį.

Matomumas vingyje

Priešingai, nei važiuojant tiesiu keliu, vingio matomumą riboja jo spindulys. Blogiau matyti ir dėl pakelės medžių ar pastatų.

Taip pat svarbus atstumas tarp matomumą ribojančių objektų (jei jų yra)

Kelio vingis laikomas pakankamai matomu, jeigu prieš įvažiuojant į jį:

  • matyti iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės ir kelio vingyje stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūtys (jei jų yra);
  • galima įvertinti kelio dangos būklę;
  • matyti kelio vingio pabaiga. 

Iš anksto nepakankamai gerai matomu kelio vingiu važiuojama atitinkamai pritaikytu, tačiau tolygiu greičiu. Greitį galima padidinti tik tada, kai matyti vingio pabaiga ir tai padaryti leidžia eismo situacija.

Važiavimą kelio vingiu sunkinantis veiksnys yra vadinamasis dvigubas vingis. Tokiu atveju vingio spindulys yra nevienodas, tam tikroje vietoje jis (akivaizdžiai) sumažėja. Vairuotojas gali laiku nepastebėti spindulio pokyčio ir išvažiuoti už kelio ribų.

Labai svarbus važiavimo greitis. Jis dažniausiai pasirenkamas atsižvelgiant į tai, kokį įspūdį sukėlė kelio vingis prieš įvažiuojant į jį arba važiavimo metu.

Važiavimas kelio vingiu

Automobilio greitį važiuojant kelio vingiu labai riboja automobilį veikianti išcentrinė jėga ir padangų sankiba su kelio danga.

Išcentrinės jėgos dydį lemia važiavimo greitis, kelio vingio spindulys ir transporto priemonės masė. Automobilio padangų ir kelio dangos sankibą nulemia padangų būklė ir kelio dangos grubumas.

Kuo didesnė išcentrinė jėga veikia automobilį, tuo didesnė tikimybė, kad dings padangų sankiba su kelio danga. Dėl to automobilis gali nukrypti nuo pasirinktos važiavimo trajektorijos ir kelio vingyje nuslysti nuo kelio.

Labai svarbus gali būti vienšlaitis kelio nuolydis, nukreiptas į kreivės centrą.

Nuolydis padeda sumažinti automobilį į kreivės išorę traukiančią išcentrinę jėgą, o vienšlaitis kelio nuolydis, nukreiptas į kreivės išorę, išcentrinę jėgą tik padidina. To reikia nepamiršti, visų pirma važiuojant siaurais vingiuotais keliais ir vingiuotais išvažiavimais į greitkelį.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Reikia stengtis važiuoti taip, kad nekiltų pavojaus kitiems eismo dalyviams arba kad toks pavojus būtų kuo mažesnis.

Vairuotojas turi stebėti kitus eismo dalyvius ir reaguoti į jų elgesį taip, kad būtų užtikrintas kiek galima saugesnis eismas ir sklandesnis transporto srautas.

Važiuojant greitkeliais ir automagistralėmis tam tikromis aplinkybėmis reikia padėti greitėjimo juosta judančioms transporto priemonėms įsilieti į automobilių srautą.

Tai būtina šiais atvejais:

  • kai įvažiuoti iš greitėjimo juostos nori sunkiasvorė transporto priemonė, kuriai sunku per trumpą laiką išvystyti pakankamą greitį;
  • kai dėl labai intensyvaus eismo greitėjimo juostoje susidaro kelių transporto priemonių eilė.

Keliu važiuojantys vairuotojai turi padėti laukiančioms transporto priemonėms sumažindami savo automobilio greitį arba pasitraukdami į kairę.

✎ Dairymasis

Reikia įdėmiai stebėti situaciją priekyje, šone ir gale, taip pat stebėti, kaip ji keičiasi.

Dėl to reikia nuolat dirstelėti į automobilio veidrodėlius, ypač ypatingose eismo situacijose (pavyzdžiui, kai kelias susiaurėja).

Prieš mažindamas greitį arba stabdydamas automobilį, vairuotojas turi pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį (jei reikia, taip pat į šoninius veidrodėlius) ir atsižvelgti į iš paskos važiuojančias transporto priemones.

Kai sustojama dešiniajame kelkraštyje, reikia atkreipti dėmesį, ar už automobilio arba jam iš dešinės nevažiuoja dviratininkas.

Kad važiuoti kelio vingiu būtų saugu, reikia šią kelio atkarpą iš anksto pastebėti ir įvertinti.

Blogiau matomuose arba visiškai nematomuose kelio vingiuose reikalingas papildomas dėmesingumas, nes galima susidurti su netikėtais eismo situacijos pokyčiais.

✎ Praleidimas

Visada reikia praleisti pirmumo teisę turinčius eismo dalyvius (pirmumo teisę turinčias transporto priemones, akluosius ir pan.).

✎ Vieta kelyje ir veiksmų vieta

Reikia laikytis kiek galima arčiau dešiniojo kelio krašto.

Konkreti situacija lemia, ką reiškia teiginys „kiek galima arčiau dešiniojo kelio krašto“.

Vairuotojas turi išlaikyti saugų atstumą iki šaligatvio, griovio, pastatytų automobilių eilės (per durelių plotį), taip pat iš priekio atvažiuojančių automobilių.

Jeigu dešinėje kelio pusėje tam tikrais atstumais vienas nuo kito sustatyti automobiliai, kurie trukdo pravažiuoti, galima išvažiuoti į priešpriešiniam eismui skirtą juostą (jeigu dėl to niekam nebus trukdoma).

Be to, reikia nepamiršti dviratininkų, kurie taip pat gali važiuoti dešiniu kelkraščiu. Jei kelias pakankamai platus, nereikėtų be didesnio reikalo šlietis arčiau dešinio kelio krašto, jei tai trukdys dviratininkams ir sukels jų nerimą. Tokiu atveju reikia važiuoti tam skirta eismo juosta.

Jeigu važiuojamoji kelio dalis suskirstyta eismo juostomis, reikia važiuoti dešine juosta.

Jeigu kelio juostos įprasto pločio, važiuoti reikia jos viduriu.

Kai važiuojama ne gyvenvietėje esančiu keliu, kurio plotis ne didesnis nei viena įprastinė eismo juosta, reikia laikytis kelio vidurio.

Jeigu važiuojamoji kelio dalis tam tikroje vietoje išskaidoma į atskiras eismo juostas, kurių kiekviena skirta konkrečiai tolesnio važiavimo krypčiai (apie tai informuoja virš juostos kabantis kelio ženklas), galima rinktis ir kitą (ne dešinę) eismo juostą.

Negalima važiuoti jokiais simboliais nepaženklintomis ir dviračių eismui skirtomis juostomis. Sukant gali būti taikomi ir kiti reikalavimai. Jie aptarti vairuotojų vadovo 3.4 dalyje.

Kai tvyro didelis rūkas, smarkiai sninga, lyja, kai tamsu arba matomumą blogina kitų eismo dalyvių taškomas vanduo, reikia stengtis laikytis dešinės eismo juostos (ypač greitkeliuose ir automagistralėse).

Kai važiuojant greitkeliu arba automagistrale priartėjama prie greitėjimo juostos, reikia įvertinti, ar toje juostoje yra transporto priemonių ir, jei yra, kokios jų įsiliejimo į transporto srautą galimybės. Jeigu greitėjimo juostoje esančios transporto priemonės turi visas galimybes sklandžiai įsilieti į srautą, jums nereikia be reikalo pasukti į kairę.

Kelio vingiais turi būti važiuojama sklandžiai sukant vairą ir išlaikant reikiamą trajektoriją. Tai svarbu ne tik dėl jūsų saugumo, bet ir dėl to, kad kiti eismo dalyviai galėtų atitinkamai priderinti savo elgesį.

Reikia atkreipti dėmesį į kliūtis, kelio ženklus ir pan.

✎ Atstumo laikymasis

Važiuojant kitai transporto priemonei iš paskos, reikia išlaikyti iki jos pakankamą atstumą.

Čia reikėtų vadovautis vadinamąja dviejų sekundžių taisykle. Pagal šią taisyklę atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės yra lygus atstumui, kuris tam tikru greičiu nuvažiuojamas per dvi sekundes.

Ši taisyklė gali būti aiškinama ir kitaip: atstumas, kurį reikia išlaikyti iki priekyje važiuojančios transporto priemonės (metrais), yra maždaug lygus pusei greičio, kuriuo važiuojama (kilometrais).

Čia turimas omenyje mažiausias atstumas tarp dviejų transporto priemonių, kurios važiuoja maždaug tokiu pačiu greičiu viena kitai iš paskos.

Jeigu bus laikomasi minimalaus atstumo, bus galima laiku sustabdyti savo transporto priemonę.

Jeigu išlaikomas minimalus atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės:

  • galima laiku sustabdyti savo automobilį;
  • laiku pasukti į šoną;
  • matyti kelią pakankamai toli, kad būtų galima įvertinti eismo situaciją. 

Reikia rinktis didesnį atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, jeigu per ją nematote, kokia susidariusi situacija priekyje, kai kelio danga šlapia, taip pat kai jums iš paskos važiuojantis vairuotojas nesilaiko minimalaus atstumo. Pastarosios situacijos reikia stengtis išvengti!

Pasirenkant atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, reikia atsižvelgti į situaciją kelyje, eismo intensyvumą, lenkiančias transporto priemones ir greitėjimo juostoje esančias transporto priemones. Jeigu kelias susiaurėja, reikia leisti joms įsilieti į transporto srautą.

Važiuojant transporto spūstyje, reikia išlaikyti kiek galima vienodesnį atstumą.

✎ Greitis

Niekada neviršykite didžiausio leistino greičio. Reikia pasirinkti tokį važiavimo greitį, dėl kurio nekiltų pavojaus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Važiavimo greitis turi būti toks, kad vairuotojas galėtų bet kada sustabdyti automobilį saugiu atstumu iki bet kurios kliūties.

Pasirinktas važiavimo greitis turi atitikti situaciją kelyje ir patį eismą. Vadinasi, reikia atsižvelgti į kelio būklę, oro sąlygas, eismo intensyvumą ir kelio darbus.

Jeigu nepavyksta išlaikyti minimalaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, reikia sumažinti greitį.

Negalima be priežasties važiuoti žymiai lėčiau, nei kiti eismo dalyviai. Taip sudaroma nereikalinga kliūtis kitiems eismo dalyviams, taigi gali susidaryti pavojingų eismo situacijų.

Artėjant prie kelio vingio, reikia sumažinti važiavimo greitį, kad jis atitiktų situaciją kelyje bei aplinkybes ir taptų saugus dar prieš pasukant vairą. Važiuoti kelio vingiais reikia saugiai ir atsakingai.

Baigus važiuoti kelio vingiu, reikia kaip galima greičiau padidinti važiavimo greitį iki didžiausio leidžiamo greičio.

Važiuojant kelio vingiu, reikia išlaikyti vienodą greitį. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jį galima padidinti.

Jeigu prieš įvažiuojant į kelio vingį negalima matyti jo pabaigos, greitį galima didinti tik išvydus vingio pabaigą.

✎ Reagavimas į šviesoforo ir eismo reguliuotojo signalus

Paisykite šviesoforo signalų.

Tiesiame kelyje šviesoforai gali būti statomi, pavyzdžiui, dėl vykdomų kelio darbų, prieš tiltus, taip pat norint informuoti apie eismo juostų užimtumą.

Vykdykite eismo reguliuotojo nurodymus.

✎ Reagavimas į kelio ženklus

Laikykitės kelio ženklų nurodymų.

Be draudžiamųjų ir nurodomųjų kelio ženklų, kurių laikytis yra privaloma, taip pat yra ir kitų ženklų. Jie statomi šalia važiuojamosios kelio dalies arba kabinami virš jos eismo reguliavimo ar informavimo apie tam tikras situacijas tikslais.

Paisykite nukreipiamųjų ženklų, horizontalaus kelio ženklinimo, rodančio eismo juostas, sustojimo vietas. Šie ženklai padeda užtikrinti sklandesnį transporto srautą. Tas pats reikalavimas galioja linijoms, kurios, nors ir nedalija važiuojamosios kelio dalies į eismo juostas, vis tiek yra reikalingos ir jų kirtimas yra nepageidaujamas.

Reikia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius kelio ženklus. Jie statomi šalia kelio. Vairuotojai turi priderinti savo elgesį, atsižvelgdami į ženkle pateikiamą informaciją.

Visada žiūrėkite į kelio ženklus atsakingai. Jūsų elgesys neturi kelti pavojaus ar nepatogumo kitiems eismo dalyviams.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Kad būtų išvengta gresiančio pavojaus, galima naudoti garso ir šviesos signalus.

Jei reikia, reaguokite į kitų vairuotojų siunčiamus signalus.

Jeigu pagrindinis kelias sankryžoje keičia kryptį, o jūs važiuojate tiesiai, dėl aiškumo kartais pageidautina įspėti kitus eismo dalyvius apie savo ketinimus (parodyti važiavimo kryptį).

Kad nebūtų be reikalo triukšmaujama, garso signalas turi būti naudojamas ne ilgiau, nei to reikia.

Vairuotojas turi atsižvelgti į motorines priemones, kurios naudojamos vykdant kelio darbus. Ant tokių motorinių priemonių esantys žybsintys arba besisukantys švyturėliai įspėja apie galimą pavojų.

Be to, reikia paisyti kitų eismo dalyvių rodomų signalų. Tai gali būti:

  • kito eismo dalyvio rodomas ketinimas sukti į kairę arba į dešinę;
  • įsijungę priekyje važiuojančios transporto priemonės stabdžių žibintai;
  • žybsintys avariniai žibintai;
  • pastatytas avarinio sustojimo ženklas. 

Priartėjus prie kelio vingio arba juo važiuojant reikia atkreipti dėmesį į kitų eismo dalyvių rodomus signalus.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku stabdyti automobilį ir sustoti.

Jeigu laiku (paprastai prieš vingį) bus atleidžiamas greičio pedalas, nereikės be reikalo spausti stabdžių pedalo.

Nereikia stabdyti staigiau ir dažniau, nei to reikalauja aplinkybės.

Negalima be priežasties stabdyti, jeigu dėl to kyla pavojus kitiems eismo dalyviams arba taip jiems yra trukdoma.

Ilgesniam ar trumpesniam laikui sustojus, automobilis gali kelti pavojų arba trukdyti kitiems eismo dalyviams. Taip pat reikia nepamiršti kelkraščiu važiuojančių dviratininkų.