D. Malukas ir jo šeimos emigrantų sėkmės istorija

D. Malukas ir jo šeimos emigrantų sėkmės istorija Penske Entertainment: John Cote

D. Malukas ir jo šeimos emigrantų sėkmės istorija.

Šį sekmadienį Deividas Malukas debiutuos „Indianapolis 500“ lenktynėse. Jis pasiekė tai, apie ką ilgą laiką galvojo ne tik jis pats, bet ir jo tėvai - imigrantai iš Lietuvos.

Štai kodėl jis lenktyniauja su JAV ir Lietuvos vėliavomis. Deividas yra pirmos kartos amerikietis savo šeimoje, tačiau jo tėvai yra kilę iš Lietuvos, šalį palikę 1991 m., žlugus Sovietų Sąjungai.

Vos 22 ir 23 metų Henris ir Daiva Malukai tuo metu matė galimybę gyventi geriau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir suteikti geresnes galimybes ne tik sau, bet ir savo vaikams.

Henrio ir Daivos galimybės pamatyti tai, kas vyksta kitur, žiūrint televizorių, buvo ribotos. Galimybė žiūrėti užsienietiškus filmus tuomet buvo prabanga. Pirmą kartą apie JAV jie sužinojo iš tokių filmų kaip „Rembo“ ir „Karatė vaikis“. Vidurinės mokyklos įsimylėjėliams Amerika buvo galimybių šalis.

„Jungtinės Amerikos Valstijos tuo metu buvo visų svajonė“, - sakė Henris.

„Arba net ne svajonė. Tai tarsi jei šiandien jums pasakyčiau, kad po dvejų metų skrisite į Marsą. Jūs atsakytumėte: „Oi, aš nesu tuo tikras“. Būtent taip tolima tuo metu visa tai atrodė. Būtent taip įsivaizdavau Jungtines Valstijas.“

1989 m. gegužės 18 d. Lietuva paskelbė savo teritorijos suverenitetą, o 1990 m. kovo 11 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tai buvo pirmoji sovietinė respublika, išbraukusi iš savo pavadinimo žodį „sovietinė“. Tada, 1991 m. gruodžio 25 d., Sovietų Sąjunga žlugo.

Henris ir Daiva buvo vieni pirmųjų žmonių, kurie išvyko iš šalies, kai tik jiems buvo suteikta tokia galimybė, vis dar naudodamiesi Sovietų Sąjungos pasais. Jie susikrovė du lagaminus ir kartu su savo dviem dukromis paliko namus, kad pradėtų viską iš naujo Amerikoje.

Jie nemokėjo anglų kalbos, neturėjo daug įgūdžių ir gerai nepažinojo Jungtinių Valstijų kultūros. Įprasti pasisveikinimai ar dabar visiems gerai žinomas „McDonald's“ jiems buvo svetimi, o „McDonald‘s“, kai atvyko į šalį, jie laikė puikiu restoranu.

Daiva dirbo tarnaite, o Henris tapo sunkvežimio vairuotoju. Laimei, vairavimas buvo viena iš jo aistrų, todėl darbas jam patiko. Tuo metu jie buvo jauni ir žvalūs, todėl nė vienas iš šių dalykų nebuvo bauginantis ar gąsdinantis.

„Būnant tokio amžiaus? Ne, tiesiog jaudinausi. Neturėjau jokių įgūdžių. Tiesiog jaudinausi. Bet viskas buvo nepaprastai šaunu“, - sakė Henris.

Daiva pridūrė: „Buvome per jauni, kad bijotume. Tai buvo tiesiog jaudulys. Jei man tektų tai daryti dabar, tikriausiai labai gerai apie tai pagalvočiau.“

Daivos teigimu, jai ir jos vyrui prireikė 10 metų, kad iš tiesų pajustų, jog Jungtinės Valstijos yra jų namai. Pamažu jie prisitaikė prie kultūros ir išmoko kalbą. Gyvenimo Jungtinėse Valstijose pradžioje, eidami vakarieniauti su draugais, jie jautėsi labai įsitempę. Tačiau ilgainiui, kuo labiau jie jautėsi kaip savo namuose, tuo bendravimas tapo lengvesnis.

Kai Daiva pirmą kartą grįžo namo į Lietuvą, ji labai džiaugėsi galėdama pamatyti savo gimtinę, aplankyti draugus ir pamatyti šeimą, kurių labai pasiilgo. Ji labai džiaugėsi susiplanavusi kelionę į Lietuvą, tačiau iškart suprato, kad Lietuva nebėra jos namai.

„Aš taip džiaugiausi, kad keliausiu į Lietuvą, o kai tik nusileidome, viskas atrodė taip artima. Žmonės šypsojosi. Bet tų trijų mėnesių buvo per daug, o po dviejų savaičių buvau pasirengusi grįžti. Kai grįžau į JAV, supratau, kad dabar tai yra mano namai.“

Kai Henris ir Daiva įsitvirtino Jungtinėse Valstijose, Henris dirbo visą laiką, įskaitant daugybę savaitgalių. Ilgainiui jis taip pat tapo žmogumi, atsakingu už vairuotojų ir reisų tvarkaraščių sudarymą.

Pradėjęs dirbti biure, jis sužinojo, kad reikia žmogaus, kuris padarytų tvarką biure, tvarkytų dokumentus ir mokėtų atlyginimus. Taigi Henris surado Daivai darbą savo biure.

Kai Henris tapo sunkvežimio vairuotoju, pora už savo grynus pinigus įsigijo pirmąjį sunkvežimį. Ten, iš kur jie atvyko, valdant komunistams, viską reikėjo pirkti grynaisiais pinigais. Paskolos paimti nebuvo galimybės.

Kai atėjo laikas mokėti mokesčius už sunkvežimį, jiems buvo pasakyta, kad, jei sunkvežimis buvo registruotas jų asmeniniu vardu, jie turi įsteigti bendrovę. Taigi, mokėdami mokesčius, jie sukūrė įmonę, kuri tapo amerikietiškos svajonės simboliu: „HMD Trucking, Inc.“

Po trumpinio pavadinime slepiasi lietuvių vardai: H - Henris, M - Malukas ir D - Daiva. Nuo tada jie Čikagoje pamažu sukūrė krovinių pervežimo įmonę, kuri tapo milijonų dolerių vertės imperija, kuriai dabar priklauso daugiau kaip 500 sunkvežimių.

„Amerikietiška svajonė? Taip, iš tikrųjų tai įvyko maždaug antrą savaitę po persikėlimo į Jungtines Valstijas, kai gavau pirmą čekį už sunkvežimio vairavimą. Tai buvo amerikietiškos svajonės išsipildymas“, - sakė Henris.

Deividas, kuriam rugsėjį sukaks 21-eri, didžiuojasi savo šeimos istorija. Daugelis nežino, su kiek daug iššūkių susidūrė jo tėvai. Deivido teigimu, jis jaučia papildomą spaudimą, nes stengiasi išlaikyti aukštai iškeltą kartelę.

„Tai, ką mano tėvai sugebėjo padaryti ir pasiekti, apie tokius dalykus dažniausiai skaitai knygose arba girdi kitų pasakojimuose. Tai, kad mano tėvai yra tie, kurie iš tikrųjų tai padarė ir visa tai išgyveno, yra tiesiog neįtikėtina“, - sakė Deividas.

Po daugiau nei 20 metų „HMD Trucking, Inc.“ veiklos, lietuvių šeima nusprendė įžengti į automobilių sportą, o tiksliau į „IndyCar“ ir „Indy Lights“ čempionatus.

Henris visada mėgo vairuoti, todėl lenktynės jį sudomino dar tada, kai jis nuvyko į pirmas savo „IndyCar“ lenktynes Mičigano trasoje.

Kartą, grįždami iš Mičigano, šeima užsuko į kartingų varžybas Indianos valstijoje. Deividas, kuriam tada buvo 6 metai, iš karto labai susidomėjo lenktynėmis. Nuo tada šeima ėmė ieškoti būdų, kaip padėti Deividui įgyvendinti jo svajonę tapti lenktynininku.

Augdami Lietuvoje jie negalėjo įgyvendinti savo svajonių, todėl jiems buvo nepaprastai svarbu padėti sūnui įgyvendinti savo svajonę.

Deividas sėkmingai pasirodė kartingo varžybose ir galiausiai debiutavo vienviečių automobilių lenktynėse. Jo pirmasis sezonas „Indy Lights“ čempionate 2019 m. buvo vidutiniškas. Geriausias pasiektas rezultatas - trečioji vieta. Čempionate jis užėmė šeštąją vietą.

Tačiau pernai „Indy Lights“ čempionate jis pasirodė itin gerai. Deividas nugalėjo septyniose lenktynėse ir čempionate tik 13 taškų nusileido Kyle'ui Kirkwoodui.

Dabar Deividas yra „Dale Coyne Racing“ lenktynininkas ir „IndyCar“ naujokas, siekiantis tapti pirmuoju „Indy 500“ debiutantu nuo 2016 m., kai Alexanderis Rossi laimėjo „Indianapolis 500“ lenktynėse. Šį sekmadienį lietuvis Indianapolyje startuos iš tryliktos pozicijos.

„Indy Lights“ čempionate D. Malukas varžėsi šeimos valdomoje lenktynių komandoje „HMD Motorsports“. O dabar šeima yra Deivido ekipos dalinė savininkė ir rėmėja. Šeimos aistra automobilių sportui paskatino ją išlaikyti savo „Indy Lights“ komandą, kuri su Linusu Lundqvistu pirmauja šių metų sezone.

„Išgirdęs apie viską, ką jie išgyveno, apie tai, kad jie viską turi, turi pinigų, turi viską ir dar visa tai investavo į mane, tikrai jaučiuosi išlepintas. Man pasisekė, kad jie visa tai išgyveno ir vis tiek nusprendė visa tai investuoti į mane bei siekti, kad atsidurčiau ten, kur esu dabar. Be jų nebūčiau nė iš tolo priartėjęs prie šio tikslo“, - sakė Deividas.

Nors Deividas yra pirmosios kartos amerikietis savo šeimoje, lietuvių kalba buvo jo pirmoji kalba. Anglų kalbos jis išmoko tik būdamas penkerių metų. Jo šeimoje gausu lietuviškos kultūros, maisto ir tradicijų. Deividas jau kelis kartus keliavo į tėvų gimtinę.

Taigi, nors jis yra amerikietis, Malukas didžiuojasi tuo, iš kur kilę jo tėvai ir savo paveldu. Ar tai būtų Lietuvos vėliava ant jo aprangos, ar tėvų inicialai ant jo lenktyninio automobilio, Deividas nepamiršta savo šaknų.

„Vis dar esu ištikimas savo lietuviškoms šaknims. Man tai patinka. Ta kultūra niekur nedingo. Mano tėvai švenčia lietuviškas šventes, vis dar turime daug draugų lietuvių. Aš save identifikuoju kaip Amerikos pilietį, bet vis dar turiu tas tikras lietuviškas šaknis“, - sakė Deividas.

Imigrantų 1991 m. palikusių Lietuvą rizika pasiteisino. Jie pamatys kaip jų sūnus startuoja didžiausiame vienos dienos sporto renginyje pasaulyje - „Indianapolis 500“ lenktynėse. Jų pradžia 19:30 val.