Pirmiausia, sako konkurso ekspertai, verta atkreipti dėmesį į automobilių kėbulo tipą. Daugiau nei penkerius metus „Metų automobilio“ paieškose dominuoja SUV tipo – didesnę prošvaisą ir visureigo kėbulą turintys – modeliai. Šių metų automobilių parke iš 27 modelių – 15 yra SUV.
Tiesa, toks kėbulas tikrai nereiškia, kad visi automobilio ratai bus varantieji. Iš 15 miesto visureigių tik 8 turi visus varančiuosius ratus.
Dyzelinių nebematyti
Dar viena tendencija, besitęsianti kelerius metus – išnykę dyzeliniai automobiliai. Nors rinkoje jų tikrai dar galima rasti, automobilių gamintojų atstovai, neretai konkursui pristatantys tai, kas labiausiai perkama ir patraukliausia vairuotojams, registruoja benzinu arba elektra varomus modelius.
2019-ieji buvo paskutiniai metai, kai „Metų automobilio“ dalyvių parke dar dominavo dyzeliu varomi modeliai. Nuo 2020-ųjų į viršų šoko benzininių automobilių skaičius. O šių metų konkursas rodo dar vieną pokytį: nors žiūrint į dalyvių sąrašą gali pasirodyti, kad čia – vienas dyzelinu varomas modelis ir dauguma benzininių, tiesa ta, kad daugelį automobilių galima pavadinti hibridiniais, mat jie yra taip vadinami švelnieji hibridai (angl. Mild Hybrid – MHEV).
Skaičiai auga
Dar viena tendencija rodo, kad sparčiai didėja elektromobilių baterijų talpa. Jei renkant 2021-ųjų „Metų automobilį“ vidutinė baterijos talpa buvo 57 kilovatvalandės (kWh), tai ieškant 2023 m. geriausio, vidutinė talpa siekia jau 85 kWh.
Su tuo susijęs ir elektra įveikiamo atstumo augimas. Remiantis standartizuotų testų (WLTP) rezultatais, šiemet nuvažiuojamo atstumo vidurkis – 498 km. Vos prieš metus šis rodiklis buvo 438 km, o 2021-ųjų konkurse – 334 km.
Toks rodiklių augimas lemia ir tai, kad automobiliai sunkėja. Štai 2019-aisiais vidutinis konkurso dalyvių svoris siekė 1580 kg, o šių metų konkurse – 1817 kg. Ir, pastebi komisijos nariai, į viršų automobilių svorio rodikliai šoko tada, kai konkurse ėmė daugėti elektromobilių.
Išaugo galia
Konkurso „Metų automobilis“ dalyvių parke kasmet didėja ir dar vienas skaičius – automobilių galia. Pokytis ženklus: 2019-aisiais vidutinė konkurse esančių modelių galia siekė 186 AG, o vidutinis maksimalus sukimo momentas buvo 351 Nm.
Šiemet rezultatai kardinaliai kitokie: vidutinė galia siekia jau 253 AG, o sukimo momentas ūgtelėjęs iki 378 Nm.
Visgi auganti galia tikrai nereiškia, kad auga ir automobilių greitis. Jei 2020-aisiais konkurso dalyviai 100 km/val. pasiekdavo per maždaug 7,7 sek., šiemet šis rodiklis tik vos mažėlesnis – 100 km/val.
Labiausiai keitėsi kainos
Didžiausi pokyčiai, sako „Lietuvos metų automobilio“ konkurso komisijos nariai, matomi žvalgantis kainoraščiuose. Dar 2021-ųjų konkurse vidutinė dalyvio, turinčio standartinę įrangą, kaina siekė 33 tūkst. eurų, o konkursui pristatomas modelis kainavo vidutiniškai 44 tūkst. eurų.
Dabar tokių kainų nematyti. Prabėgus vos dvejiems metams vidutinė standartinę įrangą turinčio modelio kaina siekia 48 tūkst. eurų, o pristatomo konkursui – 67 tūkst. eurų. Toks kainų augimas prilygsta kone 50 proc. šuoliui per dvejus metus.
Šių metų konkurso lyderiai
Galingiausias konkurso modelis yra „Mercedes-AMG EQE“, kurio galia – 625 AG, o maksimalus sukimo momentas – 950 Nm.
Brangiausias šių metų konkurso modelis – EQS iš „Mercedes-EQ“. Konkurse esančio modelio kaina siekia 181 tūkst. eurų. Beje, bendra konkurso automobilių parko vertė – kiek daugiau nei 1,8 mln. eurų.
Greičiausiai iki 100 km/val. pagreitėja taip pat EQS modelis. 100 km/val. jis pasiekia per 3,5 sek. Nedaug nuo jo atsilieka 167 tūkst. eurų kainuojantis „Porsche Taycan GTS Sport Turismo“, kuris 100 km/val. greitį pasiekia per 3,7 sek.
Pigiausiausiu automobiliu tapo „Škoda Fabia“, kurio modelio kaina siekia 24 tūkst. eurų.
