Nuo kada su vaiku kalbėti apie saugų eismą ir kaip tai daryti?

Dažnai tėvai net nespėja pastebėti, kaip prabėga laikas nuo mažylio pirmųjų žingsnių iki pirmų transporto priemonių – paspirtuko ar dviračio – valdymo. Ar spėjame padėti bent minimalius saugaus eismo pamatus vaikui, kuriam vos treji? Kada tinkamiausias laikas apie tai kalbėti ir kaip?

 Dažnai ir įvairiausių dalykų vaikus mokome žaidimo forma. O kaip su saugiu elgesiu kelyje, kur mažiausiai norisi skatinti žaisti, kur siekiame išugdyti itin atsakingą elgesį. Vaikų psichologas Tomas Kelpša pataria apie saugų elgesį kelyje su mažyliais pradėti kalbėti nuo 3-4 metų: „Tačiau nepamirškime ir to, kad dar ir iki to laikotarpio tėvai pradeda mokyti vaikus atsargumo, neleidžia išbėgti vaikams į kelią, arba eiti arti važiuojamosios dalies.“ Tad, pasak pašnekovo, šiokie tokie pamatai vaiko galvoje dedami jau anksčiau. Norint išmokyti vaikus tinkamo elgesio eisme, anot T.Kelpšos, nereikėtų vengti pačių įvairiausių ir būtent šiai kartai priimtinų būdų, formų. Taip svarbi informacija pasieks vaikus kur kas greičiau. „Yra įvairių žaidimų, kurių metu galima išmokti saugumo eisme. Manau, reikėtų įtraukti kuo daugiau praktinių mokymo metodų, vaizdinių priemonių, kas neleis vaikams nuobodžiai priimti informacijos.

 Žinoma, reikia įsitikinti, kad vaikas tuo metu jus girdi ir nėra susikoncentravęs į kitus dalykus, pavyzdžiui, telefoną ar planšetinį kompiuterį, – patarė pašnekovas.

Svarbu vaikams pateikti patraukliai, įtraukiančiai ir suprantamai pateikti svarbiausius saugaus eismo principus, bet niekas geriau nemoko mažylių nei tėvų pavyzdys, įsitikinęs vairavimo instruktorius, žurnalistas Valdas Juozas Vilūnas. „Pagrindinis ir esminis saugaus eismo mokymo principas vaikui, tai deramas tėvų pavyzdys. Sunku tikėtis gero rezultato, jeigu bent vieno tėvo pamokymai nesutampa su jo elgesiu prie vairo ar gatvėje.

Kitas svarbus dalykas - mokyti savisaugos ir atsargumo, paaiškinti, kad ir net laikantis taisyklių reikia nuolat stebėti kas vyksta aplinkui“, - komentavo pašnekovas.

Anot instruktoriaus, vaikui galbūt ne vieną kartą reikėtų paaiškinti, kur galima saugiai žaisti, važinėti dviračiu bei paspirtuku. „Kartu su vaiku apžiūrėti saugias aikšteles ir dviračių takus, numatomus maršrutus. Tėvai turėtų žinoti ir paaiškinti savo vaikams, kad kelias skirtas transportui, eiti juo sutemus ar esant blogam matomumui be atšvaitų ir prožektoriaus mirtinai pavojinga“, – tęsė V.Viliūnas.

Nereikėtų tikėtis, kad rezultatą matysime jau kitą dieną – vaikas visada sustos reikiamoje vietoje, apsižvalgys, nedūks, bus budrus. T.Kelpša tikino, kad tai – ilgas ir nemažai kantrybės reikalaujantis darbas, o jį pagreitinti gali tik pačių tėvų deramas pavyzdys: „Ne dažnas vaikas viską prisimena ir atlieka iš pirmo karto.

Skaityti daugiau: (15min.lt)