Penkios svarbios detalės, kurios kelionę automobiliu padarys saugesnę

Ilgai lauktos vasaros kelionės turėtų kelti tik teigiamas emocijas: susibūrus šeimai ar draugams vėl galima važiuoti prie jūros, atrasti Lietuvos ežerus, upes ar miestus ir miestelius. Žinomas keliautojas ir saugaus eismo ekspertas Vitoldas Milius sako, kad kelionės sėkmė labai priklauso nuo kelių svarbių detalių. Nors vairuotojo pareiga prieš kiekvieną kelionę įvertinti automobilio techninę būklę, tačiau savaitgalio ar atostogų išvykos ypatingos tuo, kad važiuoja ne vienas, o keli žmonės. Dar prisideda nemažas krovinys. Be to, kelias iki sodybos ar ežero nebūtinai veda tik greitkeliu, o vairavimas ant žvyro ar miško keliukuose turi savų saugumo niuansų. Atostogų ar savaitgalio kelionių situacija dažniausiai tokia: pilnas automobilis keleivių, o bagažinė – krovinių. Dažnai dar ir ant stogo pūpso bagažinė. Koks greitis tokiomis sąlygomis yra saugus? Ar tas, kurį nurodo kelio ženklai?

Pasak V. Miliaus, taip pasunkėjęs automobilis viską daro prasčiau: ir stabdo, ir suka į posūkį. Todėl nėra vieno aiškaus skaičiaus, kuris nusakytų, koks greitis saugus. Bet akivaizdu, kad kai kuriais atvejais jis bus mažesnis už maksimalų leistiną. Juk net ir tos pačios kelionės metu oro sąlygos gali pasikeisti kelis kartus. Tad, jei tokiu gerokai pakrautu automobiliu didesniu nei derėtų greičiu važiuodami maksimaliu leistinu greičiu įlėksite į balą, ar posūkį, galimybių jį suvaldyti bus gerokai mažiau nei įprastomis sąlygomis. Todėl saugų greitį reikia rinktis vadovaujantis sveiko proto kriterijumi.

Tarkime, jei pučia stiprus šoninis vėjas, automobilis su stogo bagažine tampa „bure“. Taigi bus nestabilus. Jei automobilio galinėje dalyje sukrauta labai daug svorio, jo priekinių ratų sukibimas bus prastesnis. Taigi ir vairavimas taps nebe toks efektyvus.

„Jau vien įsėdus į automobilį keliems suaugusiems žmonėms, automobilio pakaba tai gali pajusti. O ką kalbėti apie krovinius ant stogo – visiškai pasikeičia svorio balansas. Juk ir padidėjusios degalų sąnaudos parodo, kad pakrautą automobilį veikia visai kitokios fizikinė jėgos. Ir kuo greitis didesnis, sąnaudos ima kilti vos ne geometrine progresija“, – pastebi V. Milius.

 Ekspertas pastebi, kad ant stogo vairuotojai kartais klaidingai susideda labai sunkius daiktus. Visuomet reikia pasiskaityti aerodinaminės bagažinės ar stogo skersinių instrukcijas ir neviršyti nurodytos normos. Tačiau akivaizdu: reikia daryti viską, kad masės centras būtų kuo žemiau, tada automobilis bus valdomas lengviau. Be to, netinkamai pritvirtintas krovinys gali kelti pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai greitkelyje atsipalaiduoja dalis netinkamai pritvirtinto krovinio. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei tuo metu greitis būtų maksimalus leistinas.

Siūlyčiau kiek įmanoma daugiau daiktų dėti į bagažinę, o ne kur nors salone, nes taip gerokai saugiau. Ir tai labiau susiję ne su svorio paskirstymu, o su saugumu. Sedanų bagažinės yra visiškai izoliuotos, o važiuojant hečbekais ar universalais būtina naudoti tinklelius ar kitas tvirtinimo priemones, užtikrinančias krovinio stabilumą. Bet koks ne vietoje padėtas termosas ar net telefonas gali tapti avarijos priežastimi.

Stipriau pastabdžius toks daiktas gali ne tik kad iškulti stiklą. Yra buvę atvejų, kai net ir nedidelis daiktas su didele jėga atskrenda vairuotojui į galvą...“, – perspėja ekspertas. Jis prisimena senus laikus, kai, tarkime, gesintuvai būdavo vežiojami ant automobilio palangės. Blogesnio sprendimo būti negali. Pavyzdžiui mobilusis telefonas, sveriantis apie 200 gramų, padėtas ant galinės automobilio palangės važiuojant 50 km/val. greičiu atsitrenkus į nejudamą kliūtį, skris 19 kilogramų jėga į priekį. Padidinus greitį iki 100 km/val., smūgio jėga išaugs keturis kartus – iki 77 kg. V. Milius atkreipia dėmesį į dar vieną dažną situaciją. Kartais gertuvės ar plastikinė gėrimų tara mėtosi bet kur. Kad ir po kojomis. Pastabdžius toks gėrimo butelis gali pariedėti po stabdžių pedalu ir sukelti mirtiną pavojų: pedalas neturės eigos, automobilio nebus įmanoma sustabdyti. Todėl kiekvienas daiktas automobilyje turi turėti savo vietą. Ir galvoti kad „man taip nebus, kaip nutiko kitam“ būtų didelė klaida. Abejojantiems V .Milius siūlo pasiskaityti autoavarijų suvestines. „Vairuotojas turi suvokti, kad, prieš kelionę nepadaręs visko, kad automobilio valdymo savybės nesumažėtų arba pakistų tik minimaliai, vėliau gali tapti tik keleiviu. Įsivaizduojate situaciją: sėdi vairuotojo vietoje, bet esi tik keleivis, nes automobilis netikėtai tampa nevaldomas. Todėl ir krovinį pritvirtinti, ir net langų plovimo skysčio įsipilti prieš kelionę yra svarbu“, – primena V. Milius.

 Dar viena smulkmena – padangų slėgis. Ekspertas siūlo čia dviračio neišradinėti. Ant kiekvieno automobilio statramsčio ar degalų bako bakelio galima rasti lipduką su skaičiais. Ten nurodyta, koks turi būti slėgis pakrovus automobilį, o koks rekomenduojamas, kai juo važiuoja tik vairuotojas. To reikia optimaliam sukibimui su keliu.

Regis, XXI a. kalbėti apie saugos diržų segėjimą jau nebereikia kalbėti. Ir gale sėdintys keleiviai jau įprato tuo pasirūpinti. Tačiau kartais keleiviai ar maži vaikai neišvengia „improvizacijų“. Pavyzdžiui, deda diržą netinkamai, tarkime ant kaklo. „Vaikiškos kėdutės turi ISOFIX tvirtinimus. Klausimų dėl to lyg ir neturėtų kilti. Tačiau nepakenktų kiekvieną kartą įsitikinti, ar vaikas prisegtas taip, kad stabdant nesusižeistų. Kalbant apie suaugusius, kurie saugos diržus kartais užsimeta bet kaip, reikia priminti, kad moderniuose automobiliuose saugos diržų aukštį galima reguliuoti. O jeigu to nepakanka, galima pakelti ar nuleisti sėdynę. Net ir atrama galvai juk sukurta ne dėl grožio – ją taip pat reikia priderinti prie savo ūgio, kad galinio smūgio atveju būtų kuo labiau sumažinta žala sveikatai dėl atatrankos“, – paaiškino V. Milius.

 Atostogų kelionių metu, natūralu, kad automobiliu tenka nusukti nuo asfalto. V. Milius atkreipia dėmesį, kad, pasirinkus saugų greitį, dėl to problemų kilti neturėtų. Tačiau važiuojant „maksimaliu leistinu greičiu“ ne visais atvejais yra saugu. Štai kelios situacijos. Važiuojant žvyrkeliu automobilis „plaukioja“? Tai ženklas kad sukibimas prastas arba automobilio pakaba nespėja sugerti duobių. Mažinkite greitį. Juk nesuvaldę automobilio greitai galite atsidurti griovyje. Kita dažnai situacija – siauras asfaltuotas keliukas su žvyro kelkraščiais. Jei jis vingiuotas, tai savaime reikia važiuoti lėčiau. Be to, susitikus iš priekio atvažiuojantį automobilį juk reikės saugiai prasilenkti. Tokiu atveju abu vairuotojai turėtų elgtis džentelmeniškai ir leisti vieną ratą šalikele. Čia labai svarbu suvokti, kad abiejų pusių sukibimas bus skirtingas. Todėl nuo kelio nuvažiavus per dideliu greičiu automobilį gali sumėtyti, jį po to gali tekti „gaudyti“. O jei transporto priemonė dar ir pakrauta, galimybių stabilizuoti „vingiuojantį“ automobilį labai sumažėja. „Toks skirtingas sukibimas gali pridaryti bėdų, jei kažką darysi staigiai. Stabdysi, manevruosi vairu. Todėl greitį iki tinkamo saugaus reikia susimažinti tiesiu vairu ir kol dar visi keturi automobilio ratai ant asfalto, kad vėliau nereikėtų improvizuoti. Teisingo greičio pasirinkimas yra geros kelionės be streso pradžių pradžia.

 Juk visi norime to paties – saugiai nuvažiuoti iš taško A į B ir kad krovinys apie kurį kalbėjome, mūsų atostogų vietą pasiektų taip pat sveikas ir nepridaręs žalos kitiems eismo dalyviams“, – pataria Vitoldas Milius.

Skaitykite daugiau: (15min.lt)