3.9. Elgesys ypatingose kelio dalyse ir šalia jų

Ypatingos kelio dalys - tai tokios kelio atkarpos, kurios nuo kitų kelio dalių skiriasi savo funkcija ir (arba) įrengimu.

Iš vairuotojų, kurie artėja prie tokios ypatingos kelio dalies arba ja važiuoja, tikimasi, kad jie priderins savo elgesį prie ypatingos situacijos.

Kaip ypatingos kelio dalys aprašyti:

  • išvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos;
  • įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją;
  • gyvenamoji zona;
  • geležinkelio pervaža;
  • pėsčiųjų perėja;
  • maršrutinio transporto stotelė;
  • žiedinė sankryža. 

Išvažiavimas iš šalia kelio esančios teritorijos

Šis veiksmas ypatingas tuo, kad reikia praleisti kitas transporto priemones.

Atliekant šį manevrą, galima susidurti su:

  • transporto priemonėmis, artėjančiomis iš kairės arba dešinės;
  • transporto priemonėmis, artėjančiomis iš priekio, galo, esančiomis automobiliui iš kairės arba dešinės. 

Jeigu išvažiuojant iš konkrečios vietos situacija primena čia aprašytą išvažiavimą, reikia elgtis atitinkamai.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Negalima trukdyti kitiems eismo dalyviams.

Nesvarbu, kur yra kiti eismo dalyviai, kuria kryptimi jie juda ar kuriai eismo dalyvių kategorijai jie priklauso.

Išvažiuojantis vairuotojas taip pat gali susidurti su transporto priemonėmis, kurios nori į tą pačią teritoriją įvažiuoti. Kartais tokioje situacijoje reikia elgtis pagal konkrečias aplinkybes.

✎ Dairymasis

Reikia atidžiai stebėti iš kairės, dešinės ir priekio atvažiuojančias transporto priemones. Ši taisyklė taip pat galioja, kalbant apie dviračių ar pėsčiųjų taku, šaligatviu važiuojančius ar einančius eismo dalyvius.

Išvažiuojant iš važiuojamosios kelio dalies, reikia per veidrodėlius stebėti už nugaros esančias transporto priemones.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šiuo atveju reikalavimas praleisti eismo dalyvius taip pat taikomas pėstiesiems.

Išvažiuojantis vairuotojas taip pat gali susidurti su vairuotojais, kurie nori įvažiuoti. Šiuo atveju pirmumo teisė suteiktina norinčiam išvažiuoti vairuotojui. Tai teigiamai veikia eismo srautą, be to, palengvina įvažiavimą.

✎ Vieta kelyje ir veiksmų vieta

Išvažiuojant reikia sklandžia trajektorija kuo greičiau išsukti į važiuojamąją kelio dalį.

Nepriklausomai nuo situacijos kelyje ir išvažiavimo vietos tiesaus kelio atžvilgiu, sukant į dešinę reikia posūkio manevrą atlikti taip, kad sklandžiu judesiu būtų užimta reikiama padėtis važiuojamojoje kelio dalyje.

Sukant į kairę, posūkio lankas turi būti toks, kad automobilis atsidurtų dešinėje kelio dalyje.

Išskyrus tuos kelius, kuriuose priešingos krypties eismo srautai atskirti atitvaru ar skiriamąja juosta, išvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį galima tik tada, kai aišku, jog įpusėjus manevrą neteks sustoti ir atitinkama kelio dalis bus laisva.

✎ Greitis

Išvažiuoti reikia saugiu ir tinkamu greičiu. 

Išvažiavus į kelią reikia kuo greičiau padidinti greitį, kad jis būtų daugmaž toks pat, kaip ir viso transporto srauto.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Jeigu išvažiuojant sukama į kairę arba į dešinę, posūkio signalą reikia įjungti prieš išvažiuojant.

Posūkio signalą reikia išjungti iš karto, kai atsiduriama tinkamoje važiuojamosios kelio dalies vietoje.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti 

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją

Šis veiksmas ypatingas tuo, kad reikia praleisti kitas transporto priemones.

Atliekant šį manevrą, galima susidurti su:

  • transporto priemonėmis, artėjančiomis iš kairės arba dešinės; 
  • transporto priemonėmis, artėjančiomis iš priekio, galo, esančiomis automobiliui iš kairės arba dešinės. 

Jeigu įvažiuojant į konkrečią vietą situacija primena čia aprašytą įvažiavimą, reikia elgtis atitinkamai.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Negalima trukdyti kitiems eismo dalyviams. Nesvarbu, kur yra kiti eismo dalyviai, kuria kryptimi jie juda ar kuriai eismo dalyvių kategorijai priklauso.

✎ Dairymasis

Reikia atidžiai stebėti iš kairės, dešinės ir priekio atvažiuojančias transporto priemones. Ši taisyklė taip pat galioja, kalbant apie dviračių ar pėsčiųjų taku, šaligatviu važiuojančius ar einančius eismo dalyvius.

Įvažiuojant reikia per veidrodėlius stebėti už nugaros esančias transporto priemones.

✎ Praleidimas

Būtina praleisti kitus eismo dalyvius. Šiuo atveju reikalavimas praleisti eismo dalyvius taip pat taikomas pėstiesiems.

Įvažiuojantis vairuotojas gali susidurti su vairuotojais, kurie nori išvažiuoti. Šiuo atveju pirmumo teisė teiktina norinčiam išvažiuoti vairuotojui. Tai teigiamai veikia eismo srautą, be to, palengvina įvažiavimą.

✎ Vieta kelyje ir veiksmų vieta

Įvažiuojant reikia persirikiuoti taip, kaip aprašyta šio vadovo 3.4 dalyje, kurioje kalbama apie posūkius.

Tam tikrais atvejais geriau nepaisyti reikalavimo persirikiuoti.

✎ Greitis

Įvažiuoti reikia saugiu ir tinkamu greičiu.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Jeigu įvažiuojant sukama į kairę arba į dešinę, posūkio signalą reikia įjungti laiku.

Posūkio signalą reikia išjungti iš karto, kai tik įvažiuojame.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Gyvenamoji zona

Šios zonos paskirtis pirmiausia yra gyvenamoji. Tai reiškia, kad joje esantis kelias ar kelio dalis nėra skirta nevaržomam ir nuolatiniam judėjimui iš vienos pusės į kitą.

Gyvenamoji zona skirta tik tam transportui, kurio kelionės tikslas yra toji gyvenamoji zona arba kuris pajuda iš gyvenamosios zonos kaip pradinio taško.

Visi eismo dalyviai turi teisę patekti į gyvenamąją zoną ir ja naudotis nepriklausomai nuo to, kuriai eismo dalyvių kategorijai jie priklauso. Vadinasi, gyvenamojoje zonoje pėstieji yra lygiareikšmiai eismo dalyviai, čia ypač svarbus atsargus elgesys prie vairo. Transporto priemonių vairuotojai turi niekada nepamiršti gyvenamosios zonos išskirtinumo. 

Prie įvažiavimo statomas kelio ženklas Nr. 552. Išvažiavimai žymimi kelio ženklu Nr. 553.

Kartais išvažiavimas iš gyvenamosios zonos įrengiamas tam tikru atstumu nuo kelio. Tokiu atveju susikirtimo su keliu vieta turi sankryžos pobūdį.

Gyvenamojoje zonoje galioja atskiros transporto priemonių stovėjimo nuostatos.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Elgesys prie vairo turi derėti su ypatinga gyvenamosios zonos funkcija ir jos naudotojų elgesiu.

Vairuotojas turi savo elgesiu prie vairo parodyti kitiems eismo dalyviams, kad jis paiso jų interesų.

Vairuotojas gali susidurti su kitais eismo dalyviais (nuo žaidžiančių vaikų iki sunkiai vaikštančių senolių) bet kurioje gyvenamosios zonos vietoje. Pėstieji gali netrukdomai naudotis bet kuria gyvenamosios zonos vieta.

✎ Dairymasis

Gyvenamojoje zonoje būtina nuolat įdėmiai dairytis.

Labai svarbu, kad matymo laukas būtų kiek galima platesnis ir ilgesnis.

Tik tuomet bus galima tinkamai reaguoti staigiai pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, priešais automobilį išbėgus vaikui.

Atliekant tokius manevrus, kaip:

  • artėjimas prie sankryžos ir važiavimas per ją;
  • važiavimas posūkiuose;
  • persirikiavimas,

elgiamasi taip, kaip aprašyta atitinkamose šio vadovo dalyse.

✎ Praleidimas

Reikia praleisti pirmumo teisę turinčias transporto priemones ir kitus pirmumo teisę turinčius eismo dalyvius.

Važiuoti reikia taip, kad pirmumo teisę turintis kitos transporto priemonės vairuotojas nesudvejotų, ar bus praleistas.

Jeigu praleidžiant pirmumo teisę turinčius eismo dalyvius sustojama, tai padaryti reikia taip, kad sustojusi transporto priemonė netrukdytų eiti ar važiuoti kitiems eismo dalyviams.

✎ Vieta kelyje

Važiuojant reikia laikytis kuo dešiniau.

Konkreti važiavimo vieta priklauso nuo gyvenamosios zonos įrengimo. Rekomenduojama atsakingai užimti padėtį kelyje.

✎ Greitis

Gyvenamojoje zonoje turėtų būti važiuojama greičiu, kuris neviršija pėsčiomis einančio žmogaus greičio.

Toks važiavimo greitis užtikrina pėsčiųjų saugumą.

Pėstieji gyvenamojoje zonoje gali tinkamai sureaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir netrukdyti įprastam transporto priemonių eismui, kai važiuojama pėsčio žmogaus greičiui artimu greičiu.

Vairuotojas, važiuojantis greičiu, kuris nėra didesnis nei pėsčiomis einančio žmogaus greitis, taip pat gali tinkamai įvertinti kitų eismo dalyvių elgesį.

✎ Reagavimas į kelio ženklus

Reikia paisyti pagal teisės aktus privalomų kelio ženklų.

Įvažiuojant į gyvenamąją zoną pravažiuojama pro kelio ženklą Nr. 552. Labai svarbu, kad pirmiausia motorinių transporto priemonių vairuotojai suprastų patenkantys į ypatingą teritoriją. Tai reiškia, kad jų elgesys prie vairo turi būti atitinkamas.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Signalizuojama tokiu pat būdu, kaip ir važiuojant ne gyvenamojoje zonoje.

Atsižvelgiant į gyvenamosios zonos ypatingumą, reikia daugiau dėmesio kreipti į kitų transporto priemonių vairuotojų signalus.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Geležinkelio pervaža

Geležinkelio pervažoje įvykę eismo įvykiai paprastai būna labai rimti. Todėl reikia atsargiai artėti prie geležinkelio pervažos ir lygiai taip pat atsargiai per ją važiuoti.

Geležinkelio pervaža žymima kelio ženklu Nr. 138 arba Nr. 139.

Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas geležinkelio transportas turi pirmumo teisę.

Jeigu ženklo Nr. 138 ar Nr. 139 nėra, geležinkelio pervažoje įrengiamas pakeliamasis užtvaras, eismą joje reguliuoja šviesoforas arba kompetentingas geležinkelio darbuotojas (reguliuotojas), duodantis eismo dalyviams nurodymus ar rodantis specialų ženklą (raudoną vėliavėlę).

Geležinkelio pervaža gali būti apsaugota (eismas reguliuojamas) įvairiais būdais:

  • automatine mirksinčių signalų sistema kartu su skambučio funkcija;
  • užtvaru, užstojančiu pusę kelio, kartu su mirksinčiu signalu ir skambučiu;
  • užtvaru, visiškai užstojančiu kelią, kartu su mirksinčiu signalu ir skambučiu. 

Vairuotojai turi nepamiršti, kad kelio užtvarai, mirksinčių signalų ir skambučio sistema gali sugesti. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad besileidžianti saulė gali akinti. Dėl to galite nepamatyti geležinkelio pervažos raudonos spalvos šviesoforo signalo.

Geležinkelio pervaža žymima įspėjamuoju ženklu Nr. 101 arba Nr. 102 (geležinkelio pervaža su užtvaru arba be jo).

Netoli geležinkelio pervažos taip pat gali būti statomi pailgi ženklai su skersais brūkšniais (Nr. 140 – 145). Pagal šiuos ženklus ir brūkšnių skaičių juose galima sužinoti, koks atstumas liko iki geležinkelio pervažos (kiekvienas brūkšnys reiškia maždaug 80 metrų).

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Artėjant prie geležinkelio pervažos ir per ją važiuojant reikia būti labai atidiems.

Venkite veiksmų, dėl kurių susidarytų pavojinga padėtis arba būtų trukdoma kitiems eismo dalyviams.

Visų pirma ši taisyklė galioja, kai per geležinkelio pervažą važiuoja daugiau transporto priemonių, taip pat kai geležinkelio pervaža ypatinga (siaura, neapsaugota).

Artėjant prie geležinkelio pervažos, ypač jei matomumas prastas, reikia nepamiršti, kad ji gali būti uždaryta ir kad gali būti susidariusi transporto priemonių eilė.

✎ Dairymasis

Artėjant prie geležinkelio pervažos, svarbu kuo anksčiau pradėti dairytis.

Jeigu vairuotojas pradės anksti dairytis, jis, atsižvelgdamas į kelio ženklus, galės pakankamai anksti nustatyti, kokią geležinkelio pervažą privažiuos.

Prieš važiuojant per bėgius reikia pasižiūrėti į kairę ir į dešinę, kad įsitikintumėte, jog neatvažiuoja traukinys. 

Praleidus traukinį reikia įsitikinti, ar iš kitos pusės neatvažiuoja kitas.

✎ Vieta kelyje ir veiksmų vieta

Draudžiama geležinkelio pervažoje sustoti. Važiuoti į geležinkelio pervažą galima tik tada, kai aišku, jog ją bus galima iš karto pervažiuoti.

Reikia būti ypač atidiems, jei už geležinkelio pervažos yra sankryža arba transporto spūstis.

Kartais transporto priemonės geležinkelio pervažoje užgęsta. Tai gali turėti rimtų pasekmių. Kai geležinkelio pervaža įrengta įkalnėje, tikimybė, kad automobilis užges, padidėja. Itin svarbu kuo labiau sumažinti šią riziką. Pagalvokite apie galimybę pasinaudoti automobilio riedėjimo galia ir pasirūpinkite, kad kritiškiausias važiavimo momentas būtų toliau nuo geležinkelio pervažos.

✎ Greitis

Prie geležinkelio pervažos reikia artėti ir per ją važiuoti mažesniu greičiu.

Visų pirma ši taisyklė galioja neapsaugotose ir blogiau apsaugotose geležinkelio pervažose.

Kiek sumažinti važiavimo greitį, priklauso nuo:

  • geležinkelio pervažos pobūdžio (apsaugota ar ne);
  • matomumo;
  • kelio dangos lygumo;
  • važiuojamosios kelio dalies pločio. 

✎ Reagavimas į šviesoforo ir eismo reguliuotojo signalus

Paisykite jūsų važiavimo krypčiai galiojančio šviesoforo signalų.

Paisykite reguliuotojo rodomo ženklo sustoti.

Baltas mirksintis šviesoforo signalas reiškia, kad joks traukinys neartėja.

Raudonas mirksintis šviesoforo signalas reiškia, kad reikia sustoti.

Jeigu geležinkelio pervažoje įrengta automatinė mirksinčių signalų sistema, traukiniui pravažiavus raudonas signalas užgęsta ir užsidega baltas. Vadinasi, galima važiuoti. Mirksinčių signalų sistema gali būti sugedusi. Tokiu atveju reikia būti ypač atsargiems.

Jeigu geležinkelio pervažoje įrengtas kelio užtvaras, užstojantis pusę kelio, raudonas signalas išsijungia, kai užtvaras pakyla. Tik po to galima važiuoti.

Kitais atvejais važiuoti galima tik tada, kai raudonas šviesoforo signalas išsijungia.

Reguliuotojas gali duoti ženklą sustoti raudona vėliavėle, lentele arba raudonu žibintu.

✎ Reagavimas į kelio ženklus

Paisykite draudžiamųjų ir nurodomųjų kelio ženklų.

Reikia atsižvelgti į kitus kelio ženklus, pavyzdžiui, įspėjamuosius.

Kiekviena apsaugota geležinkelio pervaža turi skambučio signalą.

Skambučio signalas atkreipia papildomą vairuotojo dėmesį į geležinkelio pervažą esant blogoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, kai tvyro tirštas rūkas ir pan.

Jeigu vairuotojas laiku reaguoja į skambučio signalą, jis važiuoja ramiau.

Skambučio signalas taip pat gali perspėti vairuotoją apie geležinkelio pervažą tada, kai ji įrengta už kelio vingio.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Reikia atkreipti dėmesį į įsijungusius kitos transporto priemonės stabdžių žibintus arba mirksinčius avarinius žibintus.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Stabdant reikia nepamiršti, kad tai yra ypatinga kelio atkarpa.

Pradėjus stabdyti per vėlai arba netinkamai, gali susiklostyti pavojinga situacija, kuri ypač nepageidautina geležinkelio pervažoje.

Dėl iš paskos važiuojančių transporto priemonių reikia stengtis stabdyti kiek galima lėčiau.

Pėsčiųjų perėja

Pėstieji yra ypač pažeidžiami, todėl būtina imtis apsaugos priemonių. Viena tokių priemonių - pėstiesiems skirtos perėjos.

Pėsčiųjų perėjos žymimos kelio ženklais Nr. 533 ir Nr. 534, prieš kuriuos gali būti statomas ir kelio ženklas Nr. 127, taip pat horizontaliu ženklinimu (vadinamasis „zebras“).

Be to, pėsčiųjų perėjos ženklinamos ne tik skersai kelią einančiomis brūkšninėmis linijomis, bet jose įrengiami šviesoforai. Vairuotojas per pėsčiųjų perėjas turi važiuoti itin atsakingai. 

Pėstieji gali laisvai naudotis jiems skirtomis perėjomis, tačiau teise būti praleisti – tik tada, kai eina per perėją.

Jeigu pėstieji ketina eiti per nereguliuojamą perėją, jie turi praleisti transporto priemones. Vairuotojai turi nepamiršti, kad pėstieji gali to ir nepadaryti.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Atsargiai artėkite prie pėsčiųjų perėjos.

Reikia laikytis važiavimą per pėsčiųjų perėją reglamentuojančių nuostatų. Per perėją einantys (norintys eiti) pėstieji turi suprasti, kad artėjantis vairuotojas juos pastebėjo ir yra pasirengęs praleisti.

Atidus vairuotojas turi laiku pastebėti, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos ir laiku sumažinti greitį.

Tam tikri veiksmai turi būti atsargiai atliekami šalia pėsčiųjų perėjos ar važiuojant per ją.

Jeigu priešais pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė (ne praleisti pėsčiųjų, bet dėl kitų priežasčių), ją apvažiuoti reikia labai atsargiai. Vairuotojas turi įdėmiai dairytis ir važiuoti lėtai.

✎ Dairymasis

Artėjant prie perėjos, reikia atidžiai dairytis.

Jeigu vairuotojas, artėdamas prie perėjos bus atidus (ir atitinkamai sumažins važiavimo greitį), jis spės laiku sustoti.
Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pėsčiuosius, esančius netoli perėjos. Iš jų elgesio ir žiūrėjimo krypties dažniausiai galima suprasti, ar jie ketina eiti per kelią.

✎ Praleidimas

Reikia praleisti pėsčiuosius, kurie eina per perėją arba akivaizdžiai nori per ją pereiti.

Tai yra asmenys, kurie stovi ant šaligatvio laukdami, kol juos praleis, arba kurie jau eina per perėją.

✎ Greitis

Prie pėsčiųjų perėjos artėjama mažu greičiu.

Važiavimo greitis turi būti toks, kad vairuotojas bet kokiomis aplinkybėmis spėtų laiku sustoti per daug stipriai nestabdydamas.

Renkantis važiavimo greitį, svarbu nepamiršti, kad per perėją norintiems eiti asmenims turi būti aišku, jog vairuotojas ketina juos praleisti.

✎ Reagavimas į šviesoforo ir eismo reguliuotojo signalus

Pėsčiųjų ir kitose perėjose reikia paisyti šviesoforo signalų.

Reikia paisyti eismo reguliuotojo nurodymo sustoti.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams. 

Pėsčiųjų perėjose labai svarbus saugus stabdymo būdas.

Tinkamas vairuotojo elgesys skatina pėsčiųjų pasitikėjimą ir leidžia suprasti, kad jiems bus sudarytos sąlygos saugiai pereiti gatvę.

Taip pat būtina atsižvelgti į oro sąlygas ir kelio būklę.

Kai numatomas saugus stabdymo kelias, laiku spėja sureaguoti ir iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojai. Tai nepaprastai svarbu ypač ten, kur per gatvę eina pėstieji.

Maršrutinio transporto stotelė

Maršrutinio transporto stotelės yra skirtos keleiviams įlipti į autobusą arba troleibusą ir iš jo išlipti.

Stotelės yra žymimos kelio ženklu Nr. 548 (maršrutinio transporto sustojimo vieta).

Maršrutinio transporto stotelė įrengiama dešiniame kelkraštyje arba prie važiuojamosios dalies krašto.

Dažnai pavojinga situacija susidaro dėl keleivių skubėjimo, ypač kai stotelėje laukia daug žmonių.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Važiuojant pro maršrutinio transporto stotelę, ypač jei joje laukia daug žmonių, reikia būti atidiems, nes situacija gali greitai pasikeisti ir virsti pavojinga.

Važiavimo būdas turi atitikti konkrečią situaciją.

Išlipantys ir įlipantys keleiviai dažnai neapsidairę bėga per kelią. Be to, kai keleivių daug, kas nors, ypač vaikai ar pagyvenę žmonės, gali nuslysti nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį.

Važiuojant pro laukiančius keleivius nedera dideliu greičiu važiuoti per balas. Tai sukelia laukiantiems žmonėms nepatogumų.

Kai stotelėje sustoja keletas autobusų arba troleibusų, reikia nepamiršti, kad pro autobuso ar troleibuso priekį arba galą į gatvę gali išbėgti žmogus.

✎ Dairymasis

Artėjant prie maršrutinio transporto stotelės ir pro ją važiuojant, reikia būti ypač atidiems.

Tai ypač svarbu, kai kelias siauras ir (arba) stotelėje laukia daug žmonių.

Jeigu stotelėje stovi autobusas arba troleibusas, reikia įdėmiai stebėti įlipančius ir išlipančius keleivius.

Dėl įvairių priežasčių dažnai jų dėmesys būna nukreiptas ne į eismą, bet kitur.

Dėl to, taip pat dėl kitų veiksnių (pavyzdžiui, skubėjimo) gali susiklostyti pavojinga situacija.

Taip pat reikia stebėti, ar troleibusas arba autobusas nepradės važiuoti.

Per veidrodėlius reikia stebėti iš paskos važiuojančias transporto priemones.

✎ Praleidimas

Reikia leisti autobusui, kuris stovi gyvenvietės stotelėje ir posūkio signalu rodo norintis išvažiuoti, įsilieti į transporto srautą.

Sudarant sąlygas autobuso ar troleibuso vairuotojui išvažiuoti iš stotelės, svarbu atsižvelgti į autobuso arba troleibuso matmenis ir manevruoti reikalingą erdvę.

✎ Vieta kelyje

Važiuojant pro maršrutinio transporto stotelę, kurioje laukia žmonės, reikia laikytis pakankamo atstumo.

✎ Greitis

Artėjant prie maršrutinio transporto stotelės, kurioje stovi autobusas arba troleibusas ir (arba) laukia žmonės, reikia sumažinti važiavimo greitį.

Kuo atstumas mažesnis, tuo labiau reikia sumažinti važiavimo greitį.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Reikia paisyti autobuso ar troleibuso vairuotojo rodomo posūkio signalo.

Dažniausiai vien pagal užgesusius autobuso ar troleibuso stabdžių žibintus galime suprasti, kad vairuotojas ketina išvažiuoti.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to kyla pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Taip laiku informuojami iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojai.

Žiedinė sankryža

Žiedinė sankryža - tai kelių sankirta, kurioje eismas vyksta ratu.

Žiedinė sankryža žymima kelio ženklu Nr. 410.

Žiedinėje sankryžoje nepasitaiko iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių.

Praeityje žiedinės sankryžos pirmiausia būdavo įrengiamos vietoje sudėtingų sankryžų, kuriose susikirsdavo daugiau nei keturi keliai, taip siekiant pagerinti transporto srautą.

Šiais laikais sankryžos dažnai rekonstruojamos į mažąsias žiedines sankryžas. Tokia sankryža skatina transporto priemonių vairuotojus sumažinti greitį, dėl to eismas tampa saugesnis.

Žiedinėse sankryžose pageidaujamas vairuotojų elgesys skiriasi priklausomai nuo sankryžos tipo. Dėl tos priežasties žiedinės sankryžos yra laikomos ypatingomis kelio vietomis.

✎ Kitų eismo dalyvių interesai

Reikia stengtis sudaryti kuo mažiau nepatogumų kitiems eismo dalyviams ir nekelti pavojaus. Ši taisyklė taikoma visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos ir greičio, kuriuo jie juda.

✎ Dairymasis

Artėjant prie žiedinės sankryžos, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, važiuojant ja ir išvažiuojant iš jos reikia būti atidiems.

Žiedinėje sankryžoje reikia atlikti daug veiksmų. Be to, ja juda ne vienas eismo dalyvis, todėl labai svarbu, kad vairuotojai nuolat būtų atidūs ir įdėmiai stebėtų, ar nepasikeitė eismo situacija.

Artėjimas

Artėjant prie žiedinės sankryžos, reikia kuo anksčiau nustatyti:

  • žiedinės sankryžos tipą (kelio ženklai ir pan.);
  • ar prie žiedinės sankryžos artėja, ja važiuoja kitos transporto priemonės;
  • visą situaciją šalia žiedinės sankryžos ir joje (kelio dangos rūšis ir būklė, matomumas, ypatingos aplinkybės ir pan.). 

Veidrodėliuose reikia stebėti situaciją už nugaros.

Prieš pat įvažiuojant į žiedinę sankryžą, reikia apsidairyti į kairę ir į dešinę, kad būtų galima nuspręsti, ar įvažiuoti į sankryžą saugu. Jeigu žiedinė sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 203, dairytis reikia dar įdėmiau.

Įvažiavimas

Įvažiuojant į žiedinę sankryžą, svarbu žinoti, kas vyksta prieš automobilį ir už jo.

Pažiūrėjus į kairę ir į dešinę, susipažįstama su situacija priekyje, o pažvelgus į veidrodėlius – su situacija gale.

Kai prieš sankryžą stovi kelio ženklas Nr. 203, svarbu būti itin dėmesingam.

Važiavimas

Persirikiuojant į kitą eismo juostą reikia atidžiai stebėti, ar toks manevras netrukdys kitiems vairuotojams. Atliekant šį manevrą, svarbu patikrinti situaciją už automobilio ir šalia jo.

Pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį, nustatoma, ar galima persirikiuoti į dešinę (ar niekas nebando apvažiuoti).

Pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį, nustatoma, ar nėra iš kairės apvažiuojančių transporto priemonių.

Dirstelėjimas per petį nereiškia ilgo ir nereikalingo žiūrėjimo, nes taip galima lengvai iškrypti iš važiavimo trajektorijos. Be to, bus sunku pastebėti, kas vyksta prieš automobilį.

Išvažiavimas

Reikia stebėti transporto priemones automobiliui iš dešinės (jei jų yra), t. y. pažiūrėti per galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.

Taip pat reikia įdėmiai stebėti dviračių ir pėsčiųjų takus.

✎ Praleidimas

Įvažiuojant į žiedinę sankryžą ir važiavimo ja metu reikia laikytis teisės aktų reikalavimų.

Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, praleidžiamos transporto priemonės, kurios niekur neišsuka. Taip pat reikia nepamiršti dviračių taku vykstančio eismo.

✎ Vieta kelyje

Važiavimo kryptis ir eismo intensyvumas lemia eismo juostos arba vietos važiuojamojoje kelio dalyje pasirinkimą.

Artėjant prie žiedinės sankryžos, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, važiuojant ja ir išvažiuojant iš jos, negalima blokuoti dviračių tako.

Tik tokiu būdu galima užtikrinti sklandų transporto srautą.

Važiuojant turi būti stengiamasi laikytis kuo arčiau eismo juostos vidurio.

Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, gali galioti ir kitos taisyklės. Plačiau apie jas - vairuotojo vadovo 3.4 dalyje, kurioje aptariami posūkiai.

Žiedinėse sankryžose su trimis eismo juostomis, jeigu eismo kryptys juostose nenurodytos:

Kai apvažiuojama ketvirtadalis žiedo:

  • artėjant prie žiedinės sankryžos, laiku persirikiuoti į žiedinę sankryžą vedančio kelio dešinę eismo juostą;
  • artėjant prie žiedinės sankryžos, atlikti tokius pat veiksmus, kaip ir sukant į dešinę;
  • šioje padėtyje įvažiuoti į žiedinę sankryžą ir iš jos išvažiuoti. 

Kai apvažiuojama pusė žiedo:

  • artėjant prie žiedinės sankryžos, laiku persirikiuoti į žiedinę sankryžą vedančio kelio vidurinę eismo juostą;
  • šioje padėtyje įvažiuoti į žiedinę sankryžą;
  • vos tik pravažiavus pirmą išvažiavimą, persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir atlikti tokius pat veiksmus, kaip ir sukant į dešinę;
  • po to išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. 

Kai apvažiuojami trys ketvirtadaliai žiedo:

  • artėjant prie žiedinės sankryžos, laiku persirikiuoti į žiedinę sankryžą vedančio kelio kairę eismo juostą;
  • šioje padėtyje įvažiuoti į žiedinę sankryžą;
  • sankryžoje važiuoti kaire eismo juosta;
  • vos tik pravažiavus pirmą išvažiavimą, persirikiuoti į vidurinę eismo juostą;
  • vos tik pravažiavus antrą išvažiavimą, persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir atlikti tokius pat veiksmus, kaip ir sukant į dešinę;
  • po to išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. 

Kai apvažiuojamas visas žiedas:

  • artėjant prie žiedinės sankryžos, laiku persirikiuoti į žiedinę sankryžą vedančio kelio kairę eismo juostą;
  • šioje padėtyje įvažiuoti į žiedinę sankryžą;
  • sankryžoje važiuoti kaire eismo juosta;
  • vos tik pravažiavus antrą išvažiavimą, persirikiuoti į vidurinę eismo juostą;
  • vos tik pravažiavus trečią išvažiavimą, persirikiuoti į dešinę eismo juostą ir atlikti tokius pat veiksmus, kaip ir sukant į dešinę;
  • po to išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. 

Žiedinėse sankryžose su dviem eismo juostomis elgiamasi panašiai, kaip ir važiuojant žiedine sankryža su trimis eismo juostomis, išskyrus tai, kad:

  • ten, kur aprašomas važiavimas trimis ketvirčiais žiedo, vietoje „vidurinė eismo juosta“ turi būti „dešinė eismo juosta“;
  • važiuojant trimis ketvirčiais žiedo, kaire eismo juosta važiuojama tol, kol pravažiuojamas antras išvažiavimas;
  • važiuojant visu žiedu, kaire eismo juosta važiuojama tol, kol pravažiuojamas trečias išvažiavimas. 

Pirmiau aprašyta procedūra netaikoma:

  • asimetriškose sankryžose;
  • žiedinėse sankryžose, kuriose nėra sužymėta eismo juostų;
  • žiedinėse sankryžose, kuriose nurodytos eismo kryptys juostose arba eismą reguliuoja šviesoforas;
  • kai eismas intensyvus. 

Jeigu neįmanoma laikytis aprašytos važiavimo procedūros, vairuotojas turi pakoreguoti savo veiksmus.

Į kitą eismo juostą persirikiuojama sklandžia trajektorija.

✎ Greitis

Artėjant prie žiedinės sankryžos ir važiuojant ja, automobilio greitis turi būti toks, kad visus veiksmus būtų galima atlikti saugiai.

Jeigu prieš žiedinę sankryžą stovi kelio ženklas 203, vairuotojas turi dar atsakingiau rinktis važiavimo greitį.

✎ Reagavimas į šviesoforo ir eismo reguliuotojo signalus

Reikia paisyti pasirinktai važiavimo krypčiai skirtų šviesoforo signalų.

Jeigu mirksi geltonos spalvos šviesoforo signalas, vairuotojai turi būti dar atidesni.

✎ Reagavimas į kelio ženklus

Reikia paisyti draudžiamųjų ir nurodomųjų kelio ženklų bei horizontaliojo ženklinimo.

Jeigu link žiedinės sankryžos vedančiame kelyje nurodytos eismo kryptys juostose, reikia kuo greičiau pasirinkti reikiamą eismo juostą. Eismo juostos pasirinkimas priklauso nuo važiavimo krypties.

Žiedinėje sankryžoje taip pat reikia paisyti eismo juostose nurodytos važiavimo krypties.

✎ Signalizavimas ir reagavimas į signalus

Persirikiuojant žiedinėje sankryžoje ir iš jos išvažiuojant, reikia laiku įjungti posūkio signalą.

Vos tik persirikiuojama į kitą eismo juostą arba išvažiuojama iš žiedinės sankryžos, posūkio signalą reikia išjungti.

Siekiant, kad kiti eismo dalyviai tikrai sužinotų apie vairuotojo ketinimus, prasminga posūkio signalą palikti įjungtą kiek ilgiau.

Jeigu žiedinėje sankryžoje yra daugiau nei viena eismo juosta, gali būti pageidautina kitaip rodyti važiavimo kryptį. Tai padeda išvengti kitų eismo dalyvių trikdymo.

Artėjant prie žiedinės sankryžos ir ja važiuojant, labai svarbu paisyti kitų vairuotojų rodomų posūkio signalų.

✎ Greičio mažinimas, stabdymas, sustojimas

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Greitį mažinkite, stabdykite ir sustokite tinkamu būdu, atsižvelgdami į bendrą eismo situaciją.